Mes visi esame kažkieno auditorija
Pagalvokite apie tai, ką perskaitėte šį rytą. Kokia žinia pirmoji šovė į akis? Ar tai buvo atsitiktinumas? Tikrai ne. Kažkas labai kruopščiai nusprendė, kad būtent tą istoriją jūs turite pamatyti pirmiausiai – ir tai nėra sąconspiracy teorija, tai tiesiog verslas.
Naujienų portalai šiandien nėra tik informacijos perdavėjai. Jie yra nuomonės formuotojai, emocijų valdytojai ir – drąsiai sakykime – manipuliatoriai. Ne visada piktavališki, bet visada tikslingi.
Algoritmas žino tave geriau nei tu pats
Štai kur prasideda tikras reikalas. Modernūs naujienų portalai naudoja rekomendacijų algoritmus, kurie seka kiekvieną tavo judesį – kiek laiko praleidai prie straipsnio, ar slinkei žemyn, ar grįžai atgal. Ir tada – bum – tau rodoma daugiau to paties. Jei vieną kartą paspaudei ant sensacingo antraštės apie politinį skandalą, sistema nusprendžia, kad tu esi skandalų žmogus.
Tai vadinama filtro burbulu. Ir jis veikia tyliai, nematomas, kol vieną dieną pastebi, kad visi tavo pažįstami „kažkodėl” galvoja kitaip nei tu – nors iš tikrųjų jūs tiesiog skaitote skirtingus internetus.
Redaktorius – ne tik žurnalistas, bet ir strategas
Redakciniai sprendimai yra dar įdomesnė istorija. Kuris straipsnis eina į viršų? Kokia antraštė? Koks nuotraukos kampas? Tai nėra atsitiktiniai pasirinkimai – tai yra kruopščiai apgalvota komunikacija, kuri dažnai atspindi portalo savininkų interesus, reklamuotojų pageidavimus arba paprasčiausiai tai, kas generuoja daugiausia paspaudimų.
Vienas ir tas pats įvykis gali būti pateiktas kaip tragedija arba kaip pergalė – priklausomai nuo to, kas tą dieną redakcijoje laiko vairą. Žodžiai „protestuotojai” ir „riaušininkai” reiškia skirtingus dalykus, nors aprašo tuos pačius žmones.
Emocija parduodama geriau nei faktas
Tyrimai rodo, kad turinys, sukeliantis pyktį ar baimę, plinta daug greičiau nei neutrali informacija. Naujienų portalai tai žino. Todėl antraštės dažnai yra konstruojamos taip, kad sukeltų reakciją – ne supratimą, o jausmą. „Šokiruojantis sprendimas”, „skandalingas pareiškimas”, „tai, ko jums nesako” – visa tai yra emociniai kabliukai, ne žurnalistika.
Ir mes kimbame. Visi. Net tie, kurie mano, kad jie per protingi tam.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai vis tiek verta skaityti
Čia norisi pasakyti kažką optimistiško – ir iš tikrųjų yra kuo džiaugtis. Suvokimas jau yra pusė pergalės. Kai žinai, kad algoritmas tave veda už rankos, gali pradėti eiti pats. Skaityk kelis skirtingus portalus. Ieškok pirminių šaltinių. Sustok prieš dalinant – paklaus savęs, ar tai faktas, ar emocija.
Naujienų portalai nėra blogis – jie yra įrankis. O įrankiai veikia taip, kaip juos naudoji. Kuo sąmoningesnis skaitytojas, tuo sunkiau jį manipuliuoti – ir tuo geresnės žurnalistikos rinka reikalauja. Tai skamba kaip utopija, bet iš tikrųjų tai labai paprasta: tiesiog skaityk su atviromis akimis.
