Kai ekranas užgęsta, bet televizorius vis dar kalba
Vakaras prasideda įprastai – sėdi ant sofos, paimi nuotolinio valdymo pultą, paspaudžia mygtuką, ir televizorius atsibunda. Girdisi pažįstamas garsas, galbūt žinių diktorė skaito vakarines naujienas, o gal jau prasidėjo mėgstamas serialas. Bet ekranas – juodas. Ne tamsiai pilkas, ne su keistais dryžiais, o tiesiog juodas, lyg televizorius būtų išjungtas. Ir vis dėlto jis veikia – tai girdi ausimis, tik nemato akimis.
Ši situacija, nors ir atrodo katastrofiška pirmą akimirką, iš tikrųjų yra viena dažniausių televizorių gedimų formų. Ji turi savo logiką, savo priežastis ir – kas svarbiausia – ne visada reikalauja brangaus remonto ar naujo televizoriaus pirkimo. Prieš skambinant meistrams į namus Kaune ar bet kuriame kitame mieste, verta pabandyti patiems suprasti, kas vyksta, ir atlikti kelis paprastus patikrinimus.
Kodėl taip nutinka: trumpas kelionė į televizoriaus vidų
Šiuolaikinis televizorius – tai ne vienas prietaisas, o kelių skirtingų sistemų sambūvis. Yra garso sistema, yra vaizdo apdorojimo blokas, yra apšvietimo sistema, yra pagrindinė plokštė, kuri visa tai koordinuoja. Kai garsas veikia, bet ekranas tamsus, tai reiškia, kad televizorius iš esmės yra gyvas – jis gauna signalą, jį apdoroja, net išveda garsą. Problema yra kažkur vaizdo grandinėje.
Dažniausiai tokio gedimo kaltininkas yra vienas iš trijų dalykų. Pirma – apšvietimo sistema, tiksliau LED juostos arba, senesniuose modeliuose, CCFL lempos, kurios apšviečia skystųjų kristalų ekraną iš vidaus. Šios lempos perdega, o kristalai be apšvietimo tampa nematomi – vaizdas techniškai egzistuoja, bet jo tiesiog nematyti. Antra – T-CON plokštė, kuri atsakinga už vaizdo signalo perdavimą į ekraną. Trečia – inverterio plokštė, kuri maitina apšvietimą. Kiekviena iš šių problemų turi skirtingą sprendimą ir skirtingą kainą.
Yra ir paprastesnių priežasčių, apie kurias dažnai pamirštama. Kartais problema yra ne aparatinė, o programinė – televizoriaus programinė įranga užstrigo, nustatymai susimaišė, arba tiesiog kažkas paspaudė ne tą mygtuką. Prieš pradedant galvoti apie gedimus, verta išbandyti kelis elementarius dalykus.
Pirmieji žingsniai: ką galima padaryti pačiam
Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – pilnas televizoriaus perkrovimas. Ne tas, kai paspaudžiamas mygtukas ant pulto, o tikras, fizinis atjungimas nuo elektros tinklo. Ištraukite laidą iš rozetės, palaukite bent dvi minutes – ne trisdešimt sekundžių, o būtent dvi minutes – ir vėl įjunkite. Šis paprastas veiksmas kartais išsprendžia problemą, nes leidžia kondensatoriams visiškai išsikrauti ir sistemai pradėti iš naujo.
Jei perkrovimas nepadėjo, pabandykite patikrinti ryšio kabelius. HDMI, AV ar kiti laidai, jungiantys televizorių prie priedėlio, DVD grotuvo ar kitos įrangos, kartais būna kaltininkai. Atjunkite visus išorinius prietaisus ir pabandykite įjungti televizorių be jų – jei ekranas atsiranda, problema buvo išoriniame šaltinyje ar kabelyje.
Dar vienas patikrinimas – šviesos lygio nustatymai. Kai kuriuose televizoriuose yra automatinio ryškumo reguliavimo funkcija, kuri kartais elgiasi netikėtai. Jei turite galimybę pasiekti meniu per garso nustatymus arba aklo valdymo būdu (kai meniu yra atmintyje ir galite navigoti jo nematydami), pabandykite padidinti ryškumą iki maksimalaus. Kartais ekranas yra įjungtas, bet nustatytas taip tamsiai, kad atrodo išjungtas.
Taip pat verta patikrinti, ar televizorius nėra miego režime. Kai kurie modeliai turi funkciją, kuri po tam tikro laiko išjungia ekraną, bet palieka garsą. Paspauskite bet kurį mygtuką ant pulto arba ant paties televizoriaus ir palaukite kelias sekundes.
Žibintuvėlio testas: kaip nustatyti tikrąją problemą
Šis testas skamba keistai, bet jis tikrai veikia ir gali sutaupyti daug laiko bei pinigų. Kai televizorius įjungtas ir garsas veikia, paimkite žibintuvėlį – net ir telefono – ir prišviesinkite jį tiesiai prie ekrano, labai arti, maždaug penkių centimetrų atstumu. Jei matote silpną, vos pastebimą vaizdą – šešėlius, kontūrus, tekstą – tai reiškia, kad ekranas veikia, bet apšvietimas neveikia. Ši diagnozė yra labai svarbi, nes apšvietimo gedimas yra vienas pigiausių ir dažniausiai pasitaikančių.
Jei žibintuvėlio testas nieko nerodo – ekranas visiškai juodas net ir su papildomu apšvietimu – problema gali būti rimtesnė: T-CON plokštė, pagrindinė plokštė arba pats ekrano matrica. Šiuo atveju remonto kaina gali priartėti prie naujo televizoriaus kainos, ir tada jau reikia svarstyti, ar verta taisyti.
LED apšvietimo gedimas Kauno televizorių remonto dirbtuvėse paprastai kainuoja nuo trisdešimt iki šimto eurų, priklausomai nuo televizoriaus dydžio ir modelio. T-CON plokštės keitimas – nuo penkiasdešimt iki pusantro šimto eurų. Ekrano matricos keitimas dažniausiai neapsimoka, nes nauja matrica dažnai kainuoja daugiau nei pats televizorius.
Televizoriaus amžius ir modelis: kada verta taisyti, o kada ne
Čia reikia būti sąžiningam su savimi. Televizorius, kuriam daugiau nei aštuoneri metai, ir kurio remontas kainuos daugiau nei šimtas eurų, greičiausiai neapsimoka taisyti. Ne todėl, kad meistrai blogi ar dalys prastesnės, o todėl, kad senas televizorius po remonto vėl suges – ir nebūtinai ta pati dalis, bet kita, kuri taip pat jau sena ir pavargusi.
Kita vertus, jei televizorius palyginti naujas – tarkime, treji ketveri metai – ir gedimas yra aiškiai lokalizuotas, remontas absoliučiai apsimoka. LED juostų keitimas naujame televizoriuje gali pratęsti jo gyvenimą dar penkerius metus, ir tai yra daug geriau nei pirkti naują.
Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie televizorių modeliai turi žinomus, sisteminius gedimus. Samsung, LG, Sony – visi turi modelius, kuriuose tam tikros dalys genda anksčiau laiko. Internete, ypač specializuotuose forumuose, galima rasti informacijos apie savo modelio problemas. Jei jūsų televizoriaus modelis yra žinomas dėl LED juostų gedimų po trejų ketverių metų, tai yra naudinga informacija derybose su meistru.
Kaip rasti gerą televizorių meistro Kaune ir ko klausti
Kaune, kaip ir bet kuriame didmiestyje, televizorių remonto paslaugų yra daug – nuo didelių, įrengtų dirbtuvių iki vienų žmogaus verslo. Ir viena, ir kita gali būti gera arba bloga, todėl reikia žinoti, ko klausti.
Pirmiausia – diagnostikos kaina. Geras meistras paprastai ima nedidelį mokestį už diagnostiką – nuo dešimt iki dvidešimt eurų – arba diagnostiką daro nemokamai, jei sutinkate taisyti pas juos. Jei kas nors siūlo nemokamą diagnostiką ir vėliau labai brangų remontą, verta pagalvoti, ar diagnostika iš tikrųjų buvo atlikta tinkamai.
Antra – garantija. Rimtos dirbtuvės suteikia garantiją remontui – paprastai nuo trijų iki šešių mėnesių. Jei garantijos nesiūloma arba ji labai trumpa – savaitė ar dvi – tai yra blogas ženklas.
Trečia – skaidrumas. Prieš pradedant remontą, meistras turėtų aiškiai pasakyti, kas sugedo, kokios dalys reikalingos, kiek jos kainuoja ir kiek kainuos darbas. Jei kaina keičiasi jau remonto metu be aiškaus paaiškinimo, tai yra problema.
Ketvirtoje vietoje – atsiliepimų tikrinimas. Google Maps, Facebook, specializuoti forumai – visi šie šaltiniai gali suteikti informacijos apie konkrečias dirbtuves. Ieškokite ne tik penkių žvaigždučių atsiliepimų, bet ir to, kaip dirbtuvės reaguoja į neigiamus atsiliepimus. Tai daug pasako apie jų požiūrį į klientus.
Garantinis remontas ir draudimas: galimybės, apie kurias dažnai pamirštama
Prieš skambinant bet kokioms dirbtuvėms, verta patikrinti du dalykus. Pirma – ar televizorius dar yra garantiniame laikotarpyje. Daugelio televizorių gamintojų garantija yra dveji metai, kai kurie parduotuvės siūlo pratęstą garantiją iki penkerių metų. Garantinis remontas yra nemokamas, ir jei jūsų televizorius dar garantijoje, nereikia mokėti nė cento.
Antra – namų turto draudimas. Daugelis žmonių nežino, kad jų namų draudimas gali dengti elektronikos gedimus, ypač jei jie susiję su elektros tinklo problemomis – įtampos šuoliais, žaibo smūgiais ir panašiai. Paskambinkite savo draudimo kompanijai ir paklauskite – blogiausiu atveju pasakys, kad nedengia, bet geriausiu – galite gauti kompensaciją.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie didieji elektronikos parduotuvių tinklai Kaune siūlo remonto paslaugas su garantija ir skaidriais įkainiais. Tai ne visada pigiausia galimybė, bet yra patikima ir nuspėjama.
Kai ekranas vėl užsidega – ir ko išmokti iš šios istorijos
Televizoriaus ekrano gedimas yra viena tų situacijų, kuri verčia susimąstyti apie tai, kaip mes naudojame savo prietaisus ir kaip apie juos rūpinamės. LED apšvietimo juostos dažniau genda tuose televizoriuose, kurie veikia dvidešimt keturias valandas per parą, kurie stovi tiesiai saulės šviesoje arba kuriuose ryškumas visada nustatytas maksimaliai. Sumažinus ryškumą nuo šimto procentų iki septyniasdešimties, galima pratęsti apšvietimo gyvenimą kelis kartus.
Ventiliacija taip pat svarbi. Televizoriai, kurie stovi uždarose nišose be oro cirkuliacijos, perkaista, o perkaitimas yra vienas pagrindinių elektronikos priešų. Jei jūsų televizorius stovi tokioje vietoje, verta pagalvoti apie nedidelį ventiliatorių arba tiesiog palikti daugiau erdvės aplink prietaisą.
Programinės įrangos atnaujinimai – dar vienas dalykas, kurį daugelis ignoruoja. Televizoriai, kaip ir telefonai, gauna atnaujinimus, kurie ne tik prideda funkcijų, bet ir taiso klaidas, optimizuoja energijos suvartojimą, gerina sistemos stabilumą. Jei jūsų televizorius turi interneto ryšį, patikrinkite, ar programinė įranga yra naujausia versija.
Ir galiausiai – tamsus ekranas su veikiančiu garsu nėra pasaulio pabaiga. Tai yra diagnostinis signalas, kuris sako: kažkas čia ne taip, bet ne viskas prarasta. Žibintuvėlio testas, paprastas perkrovimas, kabelių patikrinimas – šie veiksmai kainuoja tik kelias minutes laiko ir gali sutaupyti šimtus eurų. O jei remontas vis dėlto reikalingas, žinojimas, kas sugedo, leidžia kalbėtis su meistru kaip lygiam su lygiu – ir tai, tikėkite, keičia pokalbio toną bei galutinę sąskaitą.
