Kodėl tai apskritai svarbu
Kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose pasklinda dešimtys melagingų istorijų – apie politikus, sveikatą, ekonomiką, karus. Dalis jų atrodo įtikinamai, turi nuotraukų, citatų, net nuorodų į „šaltinius”. Problema ta, kad mūsų smegenys nėra sukurtos greitai atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos – ypač kai skaitome telefone, pusiau dėmesio, tarp kitų dalykų.
Dezinformacija neatsiranda atsitiktinai. Ją kuria žmonės, kurie puikiai supranta, kaip veikia emocijos, kaip plinta turinys ir ko mes norime tikėti. Todėl gynybos mechanizmas turi būti sąmoningas.
Pirmiausia – šaltinis, ne antraštė
Dauguma žmonių daro tą pačią klaidą: pirmiausia skaito antraštę, tada reaguoja. Patikimas procesas veikia atvirkščiai – pirma žiūri, kas tai skelbia.
Keletas praktinių klausimų, kuriuos verta užduoti:
- Ar tai žinomas, redakcinę politiką turintis leidinys?
- Ar svetainėje yra informacija apie redakciją, kontaktai, įmonės duomenys?
- Ar domeno pavadinimas neprimena kito, patikimo leidinio (pvz., lrt-naujienos.com vietoj lrt.lt)?
Jei į bet kurį iš šių klausimų atsakymas neaiškus – jau yra priežastis stabtelėti.
Kryžminis tikrinimas – paprasčiausia priemonė
Jei kažkas tikrai įvyko, apie tai rašo ne vienas šaltinis. Tai beveik universali taisyklė. Jei sensacinga žinia egzistuoja tik viename portale arba vieno žmogaus „Facebook” įraše – tai rimtas signalas.
Faktų tikrinimo įrankiai, kuriuos verta žinoti:
- Demaskuok.lt – lietuviškas faktų tikrinimo projektas
- Snopes.com – vienas seniausių anglų kalba
- Google reverse image search – nuotraukoms patikrinti
Nuotraukų tikrinimas ypač svarbus, nes senų ar nesusijusių vaizdų naudojimas naujame kontekste – vienas dažniausių manipuliavimo būdų.
Emocinis atsakas kaip įspėjamasis signalas
Jei žinia iš karto sukelia stiprią reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą – tai nereiškia, kad ji melaginga. Bet tai reiškia, kad reikia papildomai patikrinti. Dezinformacijos kūrėjai tikslingai naudoja emociškai krūvingą turinį, nes žinoma, kad tokie įrašai plinta greičiau ir žmonės juos tikrina rečiau.
Paprastas testas: prieš pasidalindamas klausk savęs – ar aš tai tikrinau, ar tiesiog noriu, kad tai būtų tiesa?
Kai informacija tampa įpročiu, o ne atsitiktinumu
Gebėjimas atpažinti patikimas naujienas nėra kažkokia ypatinga dovana – tai įprotis, kurį galima išsiugdyti. Pradžioje šie žingsniai gali atrodyti kaip papildomas darbas, bet laikui bėgant jie tampa automatiniai.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: dezinformacija klesti ten, kur žmonės skuba. Lėtesnis, sąmoningesnis informacijos vartojimas – tai ne tik asmeninė nauda, bet ir mažesnė tikimybė, kad pats tapsi klaidingų žinių platintoju. O tai jau turi reikšmę visiems aplinkiniams.
