Antraštė kaip spąstai
Kiekvieną rytą atidarome telefoną ir mums į akis lenda dešimtys antraščių. Vienos šaukia apie katastrofas, kitos žada atskleisti „šokiruojančią tiesą”, trečios klausia retoriškai – taip, kad atsakymas jau lyg ir aiškus. Problema ta, kad dauguma žmonių toliau ir neskaito. Antraštė tampa vienintele informacija, kurią jie pasiima iš straipsnio.
Ir būtent tai naujienų portalai puikiai žino.
Kaip veikia redakcinis filtras
Nėra jokio sąmokslo. Niekas nesėdi tamsiame kambaryje ir nesvarsto, kaip apgauti skaitytojus. Viskas paprasčiau ir todėl baisiau – tai sistema, kuri veikia savaime. Redakcijos sprendžia, kurios naujienos atsidurs viršuje, remdamosi vienu pagrindiniu rodikliu: paspaudimų skaičiumi. Jei žmonės spaudžia ant baimę keliančių antraščių, bus daugiau baimę keliančių antraščių. Jei veikia skandalas – bus daugiau skandalo.
Tai vadinama algoritmų logika, ir ji formuoja ne tik tai, ką matome, bet ir kaip mes suvokiame pasaulį.
Be to, redakcijos turi savo ideologinį ar komercinį kontekstą. Vienas portalas gali priklausyti politikui artimam verslininkui, kitas – tarptautiniam medijų koncernui. Tai nereiškia, kad kiekvienas straipsnis yra užsakytas, tačiau reiškia, kad tam tikros temos bus vengiamos, o kitos – pabrėžiamos.
Faktai yra, bet kontekstas – ne
Vienas iš labiausiai paplitusių manipuliavimo būdų – ne melas, o nepilna tiesa. Portalas gali parašyti visiškai tikslią antraštę, tačiau nutylėti kontekstą, kuris visiškai pakeistų jos prasmę. Pavyzdžiui: „Nusikalstamumas išaugo 30 procentų” – skamba grėsmingai. Bet jei tai reiškia, kad nuo dešimties atvejų padaugėjo iki trylikos, o bendras nusikalstamumo lygis yra istoriškai žemas – tai jau visai kita istorija.
Statistika be konteksto yra vienas mėgstamiausių žurnalistikos įrankių, kai norima sukelti emociją, o ne perteikti informaciją.
Šaltinis šaltiniui nelygu
Dar vienas dalykas, kurį verta įsidėmėti: ne visi šaltiniai straipsniuose yra lygiaverčiai. „Ekspertai teigia”, „šaltiniai iš valdžios sluoksnių” arba „tyrimai rodo” – tai frazės, kurios skamba solidžiai, bet nieko konkrečiai nesako. Kurie ekspertai? Kokie tyrimai? Kas tie šaltiniai?
Patikimas žurnalizmas nurodo konkrečius vardus, institucijas, tyrimo autorius. Kai to nėra – tai signalas sustoti ir pagalvoti.
Ką daryti su tuo visu šiuo žinant
Nereikia tapti paranoiku ir nustoti skaityti naujienas. Reikia tiesiog skaityti kitaip. Prieš dalinantis antrašte – perskaityti visą straipsnį. Prieš tikint – patikrinti, ar tą pačią žinią skelbia ir kiti šaltiniai, ir kaip jie ją pateikia. Paklausti savęs: kam naudinga, kad aš tikiu būtent šia versija?
Informacijos amžiuje kritinis mąstymas nėra privilegija – tai elementari savigyna. Naujienų portalai nėra nei geri, nei blogi. Jie yra tokie, kokius juos daro mūsų paspaudimai. O tai reiškia, kad dalis atsakomybės už tai, kokias naujienas gauname, yra ir mūsų pačių rankose.
