Informacija kaip produktas, o ne tarnyba
Naujienų portalai mėgsta save pristatyti kaip ketvirtąją valdžią – nepriklausomą, objektyvią, tarnaujančią visuomenės interesams. Bet pažiūrėkime tiesiai: dauguma jų yra verslo įmonės, kurių pagrindinis tikslas – generuoti srautą ir parduoti reklamą. Kai tai supranti, viskas tampa daug aiškiau. Redakciniai sprendimai – ką rodyti viršuje, kokį antraštę pasirinkti, kurią istoriją „stumti” – nėra neutralūs. Jie yra verslo sprendimai, apsirengę žurnalistikos drabužiais.
Problema ne ta, kad portalai uždirba pinigus. Problema ta, kad jie apsimeta, jog to nedaro, kai formuoja tai, ką tu vadini savo nuomone.
Algoritmai: nematoma ranka, kuri valdo, ką matai
Daugelis skaitytojų vis dar galvoja, kad naujienų svetainėje mato tai, kas svarbiausia. Tai naivus požiūris. Personalizavimo algoritmai, A/B antraščių testavimas, „trending” skyriai – visa tai sukurta ne tam, kad informuotų, o tam, kad išlaikytų tave puslapyje kuo ilgiau. Ir čia prasideda tikroji manipuliacija.
Algoritmai maitinasi tavo elgesiu: ką spaudei, kiek laiko skaitei, ką pasidalinai. Tada jie tau rodo daugiau to paties. Skamba nekaltai? Tik tol, kol nesupranti, kad tai reiškia – jei kartą paspaudei ant sensacingos, nepatikrintos istorijos, sistema nusprendžia, kad tau tokios patinka, ir pradeda jų rodyti daugiau. Taip formuojasi informaciniai burbulai, kuriuose žmonės gyvena ne su realybe, o su jos kuratoriškai atrinktais fragmentais.
Lietuviški portalai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Delfi, 15min, LRT.lt – visi naudoja tam tikrą turinio optimizavimą. Skirtumas tik tas, kiek atvirai apie tai kalba.
Antraštė kaip ginklas
Clickbait – žodis, kurį visi žino, bet niekas nenori prisipažinti, kad jam pasiduoda. Redakcijos tai žino ir naudoja. „Šokiruojantis sprendimas”, „Negalėsite patikėti”, „Ekspertai perspėja” – šie žodžiai neturi informacinės vertės. Jie yra emociniai trigeriai, sukurti tam, kad tavo smegenys automatiškai reaguotų prieš tau suspėjant pagalvoti.
Dar subtilesnė technika – antraštės, kurios techniškai nemeluoja, bet sukuria visiškai klaidingą įspūdį. „Politikas X susitiko su kontroversišku verslininku” gali reikšti bet ką – nuo korupcijos iki atsitiktinio susitikimo konferencijoje. Bet skaitytojas jau padarė išvadą. Ir ta išvada liks, net jei jis perskaitys visą straipsnį.
Redakciniai sprendimai: kas nusprendžia, kas svarbu?
Redakcija kasdien priima šimtus sprendimų: kurią istoriją pabrėžti, kurią paslėpti, kiek vietos skirti skirtingoms perspektyvoms. Šie sprendimai nėra atsitiktiniai, bet dažnai nėra ir sąmoningai kenkėjiški – jie tiesiog atspindi redakcijos kultūrą, savininkų interesus ir rinkos spaudimą.
Kai vienas portalas tris dienas iš eilės rodo tą pačią istoriją apie politinį skandalą, o kitas ją beveik ignoruoja – tai ne atsitiktinumas. Tai redakcinė pozicija. Ir ta pozicija formuoja tai, ką skaitytojų auditorija laiko svarbiu, aktualiu, vertu dėmesio. Pakartojimas sukuria svarbą. Svarbą sukuria pakartojimas. Ratas užsidaro.
Tai, ką verta pasiimti su savimi
Niekas čia nesiūlo atsisakyti naujienų portalų – tai būtų tas pats kaip siūlyti nevalgyti, nes maisto pramonė naudoja cukrų. Bet reikia valgyti sąmoningai. Skaityk kelis skirtingus šaltinius. Pastebėk, kokias emocijas sukelia antraštė dar prieš ją spustelėdamas. Klausk savęs – kas šią istoriją pasirinko ir kodėl dabar.
Svarbiausia – nustok galvoti, kad tavo nuomonė susiformavo pati savaime. Ji susiformavo iš to, ką matei, o tai, ką matei, kažkas parinko. Kol to nesuvoki, esi ne skaitytojas – esi produktas.
