Naujienos, kurias matai – ne visada tos, kurias turėtum matyti
Kiekvieną rytą atidarydamas Delfi, 15min ar LRT, tu manai, kad gauni objektyvų vaizdą apie tai, kas vyksta. Iš tikrųjų gauni kruopščiai suformuotą realybės versiją – ir tai nėra sąmokslo teorija, o tiesiog tai, kaip veikia šiuolaikinė žiniasklaida.
Lietuvos naujienų portalai per pastarąjį dešimtmetį tapo ne tik informacijos šaltiniais, bet ir galingais viešosios nuomonės formuotojais. Ir čia slypi esminis klausimas: ar jie tai daro sąmoningai, ar tiesiog seka paskui tai, kas „veikia”?
Algoritmai nusprendžia už tave
Didžioji dalis skaitytojų net nesusimąsto, kad straipsnių išdėstymas pagrindiniame puslapyje nėra atsitiktinis. Tai – duomenimis grįsti sprendimai. Portalai seka, kurie antraštės žodžiai generuoja daugiau paspaudimų, kiek laiko skaitytojas praleidžia prie konkretaus turinio, kada dienos metu žmonės labiausiai reaguoja į emociškai krautus tekstus.
Rezultatas? Antraštės tampa vis labiau provokuojančios. „Šokiruojantis sprendimas”, „Niekas to nesitikėjo”, „Tai keičia viską” – tokios formuluotės nėra žurnalistų kūrybiškumo vaisius. Jos yra A/B testavimo nugalėtojos, išrinktos pagal tai, kiek žmonių jas paspaudė.
Problema ta, kad algoritmai optimizuoja įsitraukimą, o ne informuotumą. Tai du labai skirtingi dalykai.
Redakciniai sprendimai – kas lieka už kadro
Algoritmai – tik dalis istorijos. Kita dalis – žmonės, kurie sprendžia, apie ką apskritai rašyti. Redakcinis sprendimas nepasirodys jokioje statistikoje, bet jo poveikis yra milžiniškas.
Kai portalas nusprendžia vieną savaitę intensyviai kalbėti apie nusikalstamumą, skaitytojai pradeda jausti, kad nusikalstamumas auga – net jei statistika rodo priešingai. Tai vadinamas agendos formavimo efektas: žiniasklaida ne visada pasako, ką galvoti, bet labai efektyviai pasako, apie ką galvoti.
Lietuvos kontekste tai ypač aktualu kalbant apie politinius įvykius, migracijos temą ar santykius su Rusija. Skirtingi portalai tuos pačius faktus pateikia labai skirtingai – ir tai nėra tik stilistinis skirtumas, tai yra skirtingos realybės konstravimas.
Skaitytojų manipuliavimas – švelnus, bet nuolatinis
Žodis „manipuliavimas” skamba grėsmingai, bet dažniausiai tai vyksta subtiliai. Keletas konkrečių mechanizmų:
- Selektyvus citavimas – ekspertas gali pasakyti dešimt sakinių, o portalas pasirenka vieną, kuris skamba provokuočiausiai.
- Vizualinis kontekstas – nuotrauka prie straipsnio formuoja nuomonę dar prieš perskaitant pirmą žodį.
- Komentarų sekcija – kai kurie portalai aktyviai moderuoja (arba nemoderuoja) komentarus taip, kad susidaro tam tikros nuomonės dominavimo įspūdis.
- Susijusių straipsnių blokai – po vieno straipsnio pateikiami „susiję” tekstai dažnai nėra neutraliai parinkti, o stumia skaitytoją tam tikra naratyvo kryptimi.
Visa tai nėra kažkoks koordinuotas planas. Dažniausiai tai tiesiog verslo logika: daugiau paspaudimų – daugiau pajamų iš reklamos.
Kai informacija tampa produktu
Čia ir slypi esminis šiuolaikinės žiniasklaidos prieštaravimas. Žurnalistika tradiciškai turėjo visuomeninę misiją – informuoti piliečius, kad šie galėtų priimti gerus sprendimus. Tačiau kai naujienų portalas yra privati įmonė, priklausanti nuo reklamos pajamų, jo interesai ne visada sutampa su skaitytojo interesais.
Lietuvoje ši įtampa yra labai reali. Didieji portalai priklauso stambioms medijų grupėms, kurios turi savo verslo interesus, ryšius su politikais ir reklamos davėjais. Tai nereiškia, kad kiekvienas straipsnis yra užsakytas, bet reiškia, kad tam tikros temos gali būti vengiamos, o tam tikri balsai – amplifikuojami.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo problema
Geras naujienas: suvokimas jau yra pusė kelio. Kai žinai, kaip veikia šie mechanizmai, esi mažiau pažeidžiamas. Keletas praktinių dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:
Skaityk kelis skirtingus šaltinius apie tą patį įvykį – ne tam, kad „surastum tiesą”, bet kad pamatytum, kaip skiriasi pateikimas. Atkreipk dėmesį į tai, ko nėra straipsnyje – kas neklausiama, kokie balsai negirdimi. Ir galbūt svarbiausia – kartais tiesiog atsitrauk nuo naujienų srauto. Nuolatinis informacijos vartojimas nesukuria geresnio supratimo, tik didesnį nerimą.
Lietuvos naujienų erdvė nėra nei visiškai laisva, nei visiškai suvaržyta – ji yra kažkur viduryje, kaip ir daugelyje Europos šalių. Tai reiškia, kad skaitytojas turi ir galimybę rinktis, ir atsakomybę rinktis sąmoningai. Algoritmai ir redaktoriai formuoja tavo informacinę aplinką – bet galutinis sprendimas, ką su tuo daryti, vis dar lieka tau.
