Kiekvieną dieną mūsų socialinių tinklų srautai pilni įvairiausių naujienų – nuo džiugių asmeninių pasiekimų iki globalių įvykių. Tačiau šiandien vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas ne. Aš pats ne kartą esu pagavęs save dalindamasis informacija, kuri vėliau pasirodė klaidinga ar iš viso išgalvota. Todėl noriu pasidalinti patirtimi, kaip išmokti atpažinti tikras geras naujienas ir dalintis jomis atsakingai.
Kodėl geros naujienos dažnai paskęsta dezinformacijos jūroje
Pirmiausia verta suprasti, kodėl mes taip dažnai susiduriame su klaidinga informacija. Socialinių tinklų algoritmai dirba pagal paprastą principą – jie rodo turinį, kuris sukelia stipriausią emocinį atsaką. Deja, neigiamos emocijos (pykčio, baimės, pasipiktinimo) paprastai yra stipresnės už teigiamas.
Aš pastebėjau, kad skandalingos ar šokiruojančios naujienos mano Facebook srautuose paplinta žymiai greičiau nei, pavyzdžiui, informacija apie mokslo pasiekimus ar gerus darbus. Tai reiškia, kad tikros geros naujienos dažnai tiesiog „paskęsta” informacijos sraute.
Be to, dezinformacijos kūrėjai puikiai žino šį psichologinį mechanizmą ir tyčia kuria turinį, kuris atrodo kaip gera naujiena, bet iš tikrųjų yra klaidingas ar net kenksmingas. Pavyzdžiui, netikri straipsniai apie „stebuklinguos” gydymo metodus ar išgalvotos istorijos apie žmonių gerus darbus, kurios skirtos manipuliuoti mūsų emocijomis.
Patikimų šaltinių atpažinimas – pirmasis žingsnis
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos išmokau per metus, yra tai, kad reikia žinoti savo šaltinius. Ne visi puslapiai, kurie dalijasi „geromis naujienomis”, yra vienodai patikimi.
Štai keletas praktinių būdų, kaip patikrinti šaltinį:
- Pažiūrėkite į puslapio „Apie mus” skyrių – ar ten nurodyta tikra kontaktinė informacija?
- Patikrinkite, ar straipsnyje nurodytas autorius ir ar galite rasti informacijos apie jį
- Ieškokite tos pačios naujienos kituose patikimuose šaltiniuose
- Atkreipkite dėmesį į URL adresą – ar jis atrodo legitimiai?
Aš asmeniškai turiu sąrašą patikimų naujienų portalų, kuriuos reguliariai skaitau. Tai padeda man formuoti „bazinį” supratimą apie tai, kas vyksta pasaulyje, ir lengviau atpažinti informaciją, kuri atrodo įtartina.
Taip pat rekomenduoju susipažinti su fact-checking puslapiais lietuvių kalba, tokiais kaip „Delfi” faktų tikrinimo skyrius ar „15min” tikrinimo projektai. Jie dažnai analizuoja populiarias socialiniuose tinkluose plintančias naujienas.
Emocijų kontrolė – kodėl svarbu sustoti ir pagalvoti
Viena didžiausių klaidų, kurią darau ir aš, ir dauguma žmonių – iš karto dalindamasis informacija, kuri sukėlė stiprų emocinį atsaką. Matai gražų straipsnį apie tai, kaip kažkas padėjo benamiam, ir iš karto nori pasidalinti su draugais. Bet kartais verta sustoti ir paklausi savęs: „Ar tikrai žinau, kad tai tiesa?”
Esu pastebėjęs, kad dezinformacijos kūrėjai labai gudrai naudoja mūsų norą dalintis pozityvia informacija. Jie kuria istorijas, kurios atrodo per daug gražios, kad būtų tiesos, bet mes norime tikėti, kad jos tikros.
Praktinis patarimas: kai matote naujieną, kuri sukelia stiprų norą ja pasidalinti, palaukite bent 10-15 minučių. Per tą laiką padarykite greitą faktų patikrinimą. Dažnai šis trumpas sustojimas padeda išvengti klaidų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į savo vidinį „BS detektorių”. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina ar per daug tobula – greičiausiai taip ir yra. Mūsų intuicija dažnai veikia geriau, nei manome.
Technologiniai sprendimo būdai ir įrankiai
Laimei, šiandien turime nemažai technologinių pagalbininkų, kurie gali padėti atskirti tikras naujienas nuo netikrų. Aš reguliariai naudoju kelis įrankius, kurie labai palengvina gyvenimą.
Google Reverse Image Search – puikus būdas patikrinti, ar nuotrauka tikrai priklauso tai istorijai, kurią skaitote. Tiesiog nukopijuokite nuotrauką į Google paiešką ir pamatysite, kur dar ji buvo naudota.
Snopes.com ir panašūs fact-checking puslapiai – nors dauguma jų anglų kalba, jie dažnai tikrina ir tarptautiniu mastu plintančias istorijas.
Taip pat rekomenduoju įsidiegti naršyklės plėtinius, kurie perspėja apie žinomus dezinformacijos šaltinius. Nors jie ne visada tikslūs, bet gali padėti atkreipti dėmesį į potencialiai problematišką turinį.
Dar vienas naudingas įrankis – Wayback Machine. Jis leidžia pamatyti, kaip atrodė tam tikras puslapis anksčiau. Kartais tai padeda suprasti, ar šaltinis patikimas, ar galbūt anksčiau jis skelbė visiškai kitokio pobūdžio turinį.
Kaip dalintis atsakingai – praktiniai patarimai
Kai jau esate įsitikinę, kad naujiena tikra ir verta pasidalijimo, svarbu tai padaryti atsakingai. Aš išmokau kelių paprastų taisyklių, kurios padeda užtikrinti, kad mano pasidalinta informacija būtų naudinga, o ne kenksminga.
Visų pirma, visada pridėkite savo komentarą prie dalijamos naujienos. Paaiškinkite, kodėl ji jums svarbi, ką ji reiškia jūsų nuomone. Tai padeda jūsų draugams geriau suprasti kontekstą ir formuoja diskusiją, o ne tik mechanišką dalijimąsi.
Antra, jei abejojate dėl kokios nors informacijos dalies, taip ir parašykite. Pavyzdžiui: „Nežinau, ar visi faktai čia tikslūs, bet pagrindinė idėja man atrodo svarbi.” Tai rodo jūsų sąžiningumą ir skatina kitus taip pat kritiškai mąstyti.
Trečia, stenkitės dalintis ne tik pačia naujiena, bet ir papildoma informacija. Jei radote gerą straipsnį apie kokį nors mokslo atradimą, galbūt verta pridėti nuorodą į oficialų tyrimą ar kitus šaltinius, kurie patvirtina šią informaciją.
Bendruomenės vaidmuo kovojant su dezinformacija
Vienas dalykas, kurį supratau per pastaruosius metus – mes visi esame atsakingi už informacijos kokybę savo socialiniuose tinkluose. Tai ne tik asmeninis reikalas, bet ir kolektyvinis iššūkis.
Aš pastebėjau, kad mano draugų rate yra keletas žmonių, kurie ypač gerai išmano faktų tikrinimą. Kai kyla abejonių dėl kokios nors naujienos, dažnai kreipiuosi į juos patarimo. Ir atvirkščiai – stengiuosi padėti kitiems, kai matau, kad jie dalijasi abejotina informacija.
Svarbu tai daryti taktiškai. Vietoj to, kad tiesiog parašytumėte „tai netiesa”, geriau pasiūlykite papildomų šaltinių ar užduokite klausimų, kurie skatintų žmogų pačiam pagalvoti. Pavyzdžiui: „Įdomu, ar yra daugiau informacijos apie tai? Galbūt verta patikrinti ir kitus šaltinius?”
Taip pat stengiuosi aktyviai palaikyti ir dalintis tikrai gerais, patikimais turiniais. Jei matau kokybišką straipsnį ar tyrimą, kuris atskleidžia pozityvius dalykus, stengiuosi juo pasidalinti ir paaiškinti, kodėl jis man atrodo svarbus.
Kai geros naujienos tampa ginklais manipuliacijoms
Vienas klastingiausių dezinformacijos tipų – tai tikros geros naujienos, kurios naudojamos netinkamais tikslais. Pavyzdžiui, tikra istorija apie sėkmingą gydymą gali būti naudojama reklamuoti neveiksmingus ar net pavojingus „alternatyvius” gydymo metodus.
Aš susidūriau su tokiais atvejais, kai tikros istorijos apie žmonių gerus darbus buvo naudojamos politinei propagandai ar net sukčiavimo schemoms. Pavyzdžiui, tikra istorija apie labdarą gali būti panaudota sukurti netikrą labdaros organizaciją.
Todėl svarbu ne tik patikrinti faktus, bet ir suprasti kontekstą. Kas dalijasi šia informacija? Kokiu tikslu? Ar nėra paslėptų motyvų?
Praktiniai klausimai, kuriuos verta užduoti sau:
- Kas naudojasi tuo, kad aš pasidalinsiu šia informacija?
- Ar šis turinys skatina mane kažką pirkti, balsuoti ar keisti savo elgesį?
- Ar informacija pateikta objektyviai, ar ji bando manipuliuoti mano emocijomis?
Kai abejonės virsta tikrumu – kaip formuoti savo informacinę ekosistemą
Po kelių metų praktikos aš supratau, kad svarbiausias dalykas – ne išmokti atpažinti kiekvieną netikrą naujieną, o sukurti sau patikimą informacinę aplinką. Tai reiškia sąmoningai formuoti savo naujienų šaltinius, socialinių tinklų srautus ir diskusijų partnerius.
Dabar aš reguliariai „valom” savo Facebook ir Twitter srautus. Atsisakau sekti puslapius, kurie dažnai skelbia abejotiną turinį, net jei kartais jie pateikia ir gerų naujienų. Vietoj to stengiuosi rasti ir sekti šaltinius, kurie nuosekliai pateikia kokybišką, patikrintą informaciją.
Taip pat išmokau vertinti ne tik pačią informaciją, bet ir tai, kaip ji pateikiama. Patikimi šaltiniai paprastai nurodo savo šaltinius, pripažįsta neaiškumus, atskiria faktus nuo nuomonių. Jie nenaudoja per daug emocinių antraščių ir neskatina skubiai dalintis informacija.
Galiausiai supratau, kad geriausia apsauga nuo dezinformacijos – tai ne tobulas faktų tikrinimo įgūdis, o kritinis mąstymas ir sveika skeptiška nuostata. Kai išmoksti klausti tinkamų klausimų ir nepasitikėti viskuo, ką matai internete, tampa daug lengviau atskirti tikras geras naujienas nuo manipuliacijų.
Šiandien, kai informacijos srautai tik didėja, kiekvienas iš mūsų turime tapti savo mažo informacinio pasaulio kuratoriais. Tai reiškia ne tik atsakingą informacijos vartojimą, bet ir jos dalijimąsi. Nes galiausiai, tikros geros naujienos nusipelno būti išgirstos – tik reikia užtikrinti, kad jos nepaskęstų melo ir manipuliacijų jūroje.
